Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ kalbino liuteronų vyskupą iš Jordanijos Munibą Younaną, kuris nuo 2010 metų eina Pasaulinės liuteronų federacijos pirmininko pareigas, šiomis dienos dalyvavusį konferencijoje Florencijos mieste apie Reformaciją. Jis taip pat buvo Lunde, kai popiežius Pranciškus ten nuvyko kartu su liuteronais pradėti Reformacijos penkių šimtų metų sukakties minėjimus. Interviu klausimai sukosi apie įvairias temas.
Kalbėdamas apie ekumenizmą, liuteronų vyskupas vardijo daug dvišalių dialogų su kitomis Bažnyčiomis, pridurdamas, jog šie dialogai turi giliai persmelkti krikščionių kasdienybę, nelikdami vien supratimo, intelektiniame lygmenyje.
Paprašytas pristatyti netrukus, gegužės 10 – 16 dienomis Namibijoje vyksiančią pasaulinės liuteronų federacijos asamblėją, vyskupas Younan pasakojo, jog toks susirinkimas šaukiamas kas septynerius metus ir jo metu nusprendžiama apie ateinančių kelerių metų gaires. Reformacijos sukaktis bus viena iš svarbiausių temų. Kiti klausimai: akcentavimas, kad išganymas yra nemokamas ir kad jo negalima nusipirkti, taip atsakant tiems, kurie, remdamiesi keliais Šventojo Rašto puslapiais, sieja asmens gerbūvį su išgelbėjimu. Dar vienas svarbus klausimas yra žmogaus orumas ir jo neigimo formos: skurdas, pavergimas, žmogaus teisių nepaisymas, tarp kurių ir religijos laisvės. Krikščionys turi ginti asmens orumą, atmesdami bet kokią prievartą ir žeminimą. Dar viena centrinė susitikimo tema bus kūrinijos apsauga: visi turi saugoti kūriniją ir nepiktnaudžiauti.
Kalbėdamas apie susitikimą Lunde, Pasaulinės liuteronų federacijos pirmininkas jį prilygino „patirčiai, kuri keičia gyvenimą“. Jis priminė bendrą dokumentą „Nuo konflikto prie bendrystės“ ir ankstesnius tarpusavio dialogo bei bičiulystės, suteikusios pasitikėjimo, dešimtmečius – visa tai susitikimą Lunde padarė įmanoma. Ir labai svarbu, pakartojo vyskupas Younan, kad Lundo patirtis neliktų apribota vien Roma ar Ženeva, bet pasiektų platesnes katalikų ir liuteronų bendruomenes. Žinoma, dar daug neišspręstų klausimų, dialogą apsunkina ankstesni nesikalbėjimo amžiai, tačiau jei praeitis jau nepakeičiama, tai dabartis ir ateitis – taip.
Kadaise juos supriešinusios Reformacijos sukaktį liuteronai ir katalikai gali minėti keliais lygiais: dėkojant Viešpačiui už tai, kad pirmą kartą ji minima kartu, gailintis dėl savo nuodėmių ir pasidalijimų, žinant, kad vienas kito veide matome Kristaus veidą. Antra, per ekumeninį minėjimą paskatinant bendrą misiją ir bendrus atsakus į iššūkius, kurie visiems krikščionims tokie patys, kaip kad skurdas ar sekuliarizacija. Trečia, klausiant ką reiškia reformacija kiekvienam iš mūsų, kaip ji išreiškia iš Kristaus ištekantį dinamiškumą ir kvietimą Bažnyčiai būti visada atsinaujinančia.
Tikiu, pažymėjo liuteronų vyskupas, kad vieną dieną bus galima įveikti pasidalijimus ir bus galima dalintis eucharistinės vakarienės duona: tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo Dievo.
Paklaustas apie Šventąją Žemę, vyskupas Younan neslėpė dabartinio momento pesimizmo – taika tarp palestiniečių ir žydų iš tiesų atrodo tolima, nepasiekiama. Bet dialogas yra vienintelis tikras kelias. Jeruzalės nereikia padalinti, ja reikia dalintis. Egocentrizmas, vien savo interesų paisymas yra viena iš baisiausių nuodėmių, trukdančių taikai. Kitas nerimą ir baimę keliantis veiksnys yra Artimųjų Rytų krikščionių pagunda išvykti, emigruoti ir tai, kas atsitiktų visiems šiai pagundai pasidavus. Reikia daryti viską, kad tendencija būtų apgręžta – per materialinių ir socialinių sąlygų kūrimą.
Liuteronų federacijos pirmininkas pabrėžė, kad šiais klausimais krikščionys neturi būti pasyvūs, pasiduodantys aplinkybėms, priešingai, žinoti, kad taikos ir teisingumo kūrimas yra jiems Dievo suteiktas uždavinys. Jie turi jausti pareigą kažką padaryti, būti garsiai prieš neteisingumą kalbančiu sąžinės balsu. Ir žinoma, šis balsas bus stipresnis, jei bus kalbama vieningai, kartu. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje: Liuteronų vyskupas Younan ir popiežius Pranciškus Lunde - REUTERS
